Šilauogių sodinimas

Ar Jūs jaučiat, ant kokios bangos yra šilauogės? Ar jos tik man ant bangos? Gal aš gyvenu pasakoje, kurioje šilaugės pagrindinės veikėjos? Kad ir kaip būtų, dirbdama medelyne stebiu tendencijas ir tikrai galiu pasakyti, kad iš vaiskrūmių, šilauogių pirkimas yra pats aktyviausias. O tai yra puiku, nes šilauogės uoga yra SUPER uoga. Jums tikrai tai nebus naujiena, būsite apie tai girdėję, todėl dviračio šitu klausimu neišradinėsiu. Bet pakalbėsiu apie sodinimą.

Greičiausiai Jums taip pat nenaujiena, kad šilauoges BŪTINAI reikia sodinti į rūgščią durpę. Lietuvoje nerasite tokio kampelio, kur galėtumėte krūmą tiesiog sodinti į vietinę žemę. Priimta manyti, kad vienai šilauogei reikia 1 poko (225 litrų) rūgščios durpės (3,5-4,5 pH). Deja, bet dėl šios aplinkybės šilauogės pasodinimo kaštai nemažai išauga. Tarkime, vienas 2 metų šilauogės sodinukas kainuoja apie 4,5 €. Durpės pokas - apie 8,2 €. Taigi, pasodinti vieną šilauogę atsieina apie 12,7 € (apie 44 lt). O tai yra šis tas... Todėl aš pradėjau šniukštinėti, kalbėjau su tuo ir anuo, ir atradau puikų šilauogės pasodinimo būdą, kuriuo 1 poko durpių užtenka 2 sodinukams.

SODINIMO EIGA:

1. Parenkame šilauogei vietą. Kadangi šie vaiskrūmiai auga apie 40 metų, atsakingai pamąstome, kur juos sodinsime. Nes gali būti, kaip mano vargšui vyrui, kuris tą patį šilauogės krūmą praeitą pavasarį persodino 2 kartus... Taigi, šilauogė veda uogas, todėl logiška, kad joms reikia saulėtos vietos - juk norime didelių, saldžių, prisirpusių uogų. Taip pat, nesodinkime krūmų vėjų talžomoje vietoje.

2. Pagalvokime apie drėgmę. Šilauogė yra labai drėgmę mėgstantis augalas, bet ji nepakenčia užmirkimo. Nuo to, koks drėgmės santykis vietoje, kurioje sodinsite šį vaiskrūmį, priklauso ir pasodinimo būdas. Jei gruntiniai vandenys yra aukštai, sodinkite šilauogę suformuodami kalniuką. Sakoma, kad norint patikrinti gruntinių vandenų lygį, reiktų iškasti apie 1 metro duobę ir parą ar ilgiau pastebėti, kaip renkasi joje vanduo. Jei matote, kad vandens prisirinko - gruntiniai vandenys bus aukštai ir reikės formuoti kalniuką. Aš savo sklypelyje sodinau šilauoges įvairiose vietose. Ten, kur žinojau, kad  po liūčių būna labai šlapia, formavau šilauogei kalnelį. Kol kas bėdų neiškilo. 
Jei gruntiniai vandenys nėra aukštai, šilauogę sodinkite tik šiek tiek aukščiau esamo žemės lygio.

3. Duobės kasimas. Šilauogės šaknys yra daugiau paviršinės, o ne einančios gilyn, todėl duobę reikia kasti platesnę: patariama kasti 1 metro pločio ir 0,5-0,6 m. gylio.

4. Sodinimo mišinys - tai mano mylimiausia dalis. Vienam sodinukui imame pusę poko rūgščios durpės (apie 112 litrų), iš miško prisirenkam spygliuočių spyglių, konkorėžių, jei naudojate žievę ar pjuvenas- tai tik spygliuočių ir perpuvusią (šviežia trauks iš dirvos azotą ir jo nepaliks šilauogėms). Dalimis pilame durpes, spyglius ar/ir kitas organines atliekas, vis laistom ir maišom. Esmė - padaryti "košę makalošę". Klausite kam? Viena durpė neužtikrins pakankamo drėgmės lygio. Pabandykite ją palaistyti - per ją vanduo kiaurai prateka ir nieko nelieka. Spygliuočių organinės medžiagos taip pat reikalingos rūgštingumui užtikrinti bei dirvos purenimui, oro laidumo formavimui. Man šis etapas labai patinka, nes į jį įtraukiama visa šeima - vaikai renka kankorėžius, aš grėbiu ir į maišus kraunu spyglius o vyras maišo. Patikėkite, visą tą makliavą išmaišyti - ne juokų darbas!

Mišinys iš vietinės žemės, rūgščios durpės ir spyglių bei kankorėžių

5. Tupdom šilauogę į mišinį. Apspaudžiame, paformuojame, suglostome ir UŽMULČIUOJAME. Tiesiog nedrįskite to nedaryti - mulčius palaikys drėgmę ir šiaip ar taip - tai yra didžiausi vitaminai augalui. Mulčiui naudokite tuos pačius spyglius, kankorėžius, perpuvusią spygliuočių žievę bei pjuvenas, rūgščią durpę. Ypač svarbu užmulčiuoti prieš žiemą, nes taip šilauogių šaknys bus apsaugotos nuo šalčio poveikio. Žinoma, mulčiaus sluoksniu nesistenkite šilauogės paslėpti. Jauskite saiką - dėkite apie 5 cm mulčiaus ir pasistenkite jį paskirstyti taip, kad neliestų stiebų (nes gali įsimesti puvinys), bet laistant vanduo nenutekėtų į šalis, o patektų ant augalo šaknų.

6. Pirmą sezoną nuo pasodinimo šilauogę laistykite dažniau, ypač per sausras. Kalbant apie tręšimą - maistą duodančius augalus aš tręšiu tik su organinėmis trąšomis, tačiau esant reikalui, galima šilauogėms papildomai duoti azoto bei fosforo. Jei tas reikalas atsiras, apie tai parašysiu rudenį.

7. Saugokite šilauogę nuo paukščių - tik spės atrast Jūsų naują augintinį, jie kaip mat nules visas prisirpusias uogytes. Žinoma, nesiūlau 24/7 stovėti prie šilauogės ir baidyti kiekvieną skraiduolį - tam yra paprastesnių priemonių :)

8. Darbe dažnai mūsų klausia, ar užtenka auginti vieną krūmą. Atsakymas į šį klausimą - ir taip, ir ne. Šilauogė yra savidulkis augalas, tačiau jei tikrai norite sulaukti uogų, reikės sodinti bent dvi tuo pačiu metu žydinčias veisles. Tai yra, ne šiaip bet kokias skirtingas veisles, bet dvi ar daugiau ankstyvų, vidutinio vėlyvumo ar vėlyvų veislių - jos turi žydėti vienu metu. Šilauogėms reikia kompanijos ir nieko čia neprikursi! Beje, šilauogė užauga iki 2 m. aukščio ir 1,5 m. pločio, todėl atsakingai pagalvokite kokius tarpus tarp jų paliksite ir nesugrūskite.

Valgykite, vagykite ir dar kartą valgykite šilauoges, o kas lieka - šaldykite. Jos puikiausiai išlaiko formą atšildytos, o šilauogių uogienė, esu girdėjusi, šiaip sau...

Įvadinis įrašas arba kodėl Šlaito ir kodėl ūkis

Čia galėtų būti istorija apie tuos žmones, kurie bėgo iš miesto į kaimą. Tačiau ne visai. Taip, mes bėgom, labai bėgom iš vieno kambario buto viename Kauno mikrorajone. Taip, mes buvome skatinami noro savo vaikus auginti natūralesnėmis sąlygomis ir turėti žemės plotelį, kuriame galėtume ilsėtis išsitiesę gulte ir kepti grilyje kepsnius (cha cha, naivuoliai!). Bet ne, mes tikrai nebėgom į kaimą ar kitą nuošalesnę teritoriją. Formaliai, mes ir likom Kauno mieste :)

Taigi, prieš 4 metus pardavėme savo ankštą butą į įsigijom sodą su 12 arų žemės, kurio pusė yra šlaite. Labai stačiam šlaite... Norint suteikti šiai mūsų "evakuacijai" daugiau dramatizmo, vertėtų paminėti, kad atsikraustėm rugpjūčio mėnesį į taipogi ankštą neapšiltintą namelį, kurio vieninteliai patogumai buvo elektra ir sena krosnis, kuri šildė radiatorius rūsyje ir pirmame aukše (aplenkdama antrame aukšte esantį vienintelį kambarį). Be vandens pragyvenom porą mėnesių, kol neišsikasėm šulinio ir neatsivedėm to gėrio iki virtuvės. Be šilto vandens kentėjom apie pusantrų metų, be dušo virš dviejų metų, be padorios nuotekų sistemos - tiek pat. Viskas klostėsi į teigiamąją civilizacijos pusę ir dar norėčiau pridurti, kad dabar jaučiuosi kaip kokia ponia, kuri turi net indaplovę. AWSOME!

Taigi, kodėl pavadinime yra žodis "Šlaito" turbūt jau aišku. O va apie ūkį reikėtų pakalbėti plačiau.

Iš tiesų jokio oficialaus ūkio mes neturim, ir ūkininkais nesame. Tačiau labai norėtume tokiais būti. Valdyti bent kelis hektarus ir iš to prisidurti pragyvenimui, arba net išgyventi... Prisibijau taip radikaliai net svajoti. Visgi, tuose savo keliolikoje arų šiek tiek auginam ir planuojam auginti dar daugiau. Nors kraustantis mano planai buvo turėti futbolo aikštelės tipo veją ir galbūt pasisodinti kokią salotą (netgi palikimu gautus bijūnus negailestingai iškasiau, kad žinotumėt kaip man dabar dėl to apmaudu...), šiai dienai ir kuo toliau tuo labiau suprantu, kad mano "draivas" yra augalai, įvairios daržovės, vaiskrūmiai ir vaismedžiai. Jei Jums dar dramatizmo negana, tai galiu kukliai pridurti, kad mečiau "baltą darbą" viename Lietuvos universitete ir išėjau dirbti į medelyną. Va čia tai kaifuoju! Toks jausmas, lyg dirbtum savo svajonių shopping centre :) Taigi, per pusmetį naujame darbe spėjau išpirkti visas gervuoges, 20 šilauogių krūmų, dar daugiau aviečių, obelų, vyšnių, slyvų, ką jau kalbėti apie gėles ir dekoratyvinius augalus. Apie algos likutį nekalbėsiu :) Bet, atsižvelgiant į mano norus - tai yra labai labai maži mąstai, nes noro tai OHOHO!

Turiu polinkį išsiplėsti, todėl čia stengsiuos pristabdyti. Taigi, esmė ta, kad mes savo sode nebeplanuojam turėti futbolo aikštyno, tačiau stengtis kuo minimalesnėmis sąnaudomis išnaudoti žemę augalų auginimui. Šį kartą mūsų planuose - dar 80 šilauogių sodinukų pasodinimas, nes šilauogė yra GĖRIS. Ji skani, ką jau kalbėti apie sveikatingumą, bet labiausiai mane žavi jos sodinimas - iš visų augalų pasodinti šilauogę tai tarsi atbūti jogos treniruotę. Kadangi jų šiek tiek esu sodinus ir daug apie tai skaičius ir rašius, pažadu kitą post'ą apie tai ir padaryti, net nuotraukų įkelti :) Beje, kaip seksis mums dar tiek šilauogių pasodinti, turbūt bus šio blog'o atspirties taškas, kadangi planuojame tai daryti mūsų šlaite. Stačiame šlaite. Minimaliomis sąnaudomis. Kvepia drama? :)

Ir paskutinis sakinys - aš čia ketinu rašyti įvairiomis temomis, bet visos jos turės bendrą ašį. Tai augalai. Jau "prikepiau" daug darytų uogienių nuotraukų, planuoju pasidalinti ir darbe sukaupta medžiaga bei rodyti, kaip mums sekasi su tuo šlaito ūkio formavimu. Linkiu sau sėkmės :)

Ir tikrai paskutinis sakinys - šiandien sužinojau, kad įstojau į "Želdynų dizaino" studijas, o tai reiškia, kad būsiu studentė trečią kartą!!!! (belieka pridurti, kad neišvengiamai kažką parašysiu ir iš studijų medžiagos) :)

Linkėjimai,
Ieva