Įvadinis įrašas arba kodėl Šlaito ir kodėl ūkis

Čia galėtų būti istorija apie tuos žmones, kurie bėgo iš miesto į kaimą. Tačiau ne visai. Taip, mes bėgom, labai bėgom iš vieno kambario buto viename Kauno mikrorajone. Taip, mes buvome skatinami noro savo vaikus auginti natūralesnėmis sąlygomis ir turėti žemės plotelį, kuriame galėtume ilsėtis išsitiesę gulte ir kepti grilyje kepsnius (cha cha, naivuoliai!). Bet ne, mes tikrai nebėgom į kaimą ar kitą nuošalesnę teritoriją. Formaliai, mes ir likom Kauno mieste :)

Taigi, prieš 4 metus pardavėme savo ankštą butą į įsigijom sodą su 12 arų žemės, kurio pusė yra šlaite. Labai stačiam šlaite... Norint suteikti šiai mūsų "evakuacijai" daugiau dramatizmo, vertėtų paminėti, kad atsikraustėm rugpjūčio mėnesį į taipogi ankštą neapšiltintą namelį, kurio vieninteliai patogumai buvo elektra ir sena krosnis, kuri šildė radiatorius rūsyje ir pirmame aukše (aplenkdama antrame aukšte esantį vienintelį kambarį). Be vandens pragyvenom porą mėnesių, kol neišsikasėm šulinio ir neatsivedėm to gėrio iki virtuvės. Be šilto vandens kentėjom apie pusantrų metų, be dušo virš dviejų metų, be padorios nuotekų sistemos - tiek pat. Viskas klostėsi į teigiamąją civilizacijos pusę ir dar norėčiau pridurti, kad dabar jaučiuosi kaip kokia ponia, kuri turi net indaplovę. AWSOME!

Taigi, kodėl pavadinime yra žodis "Šlaito" turbūt jau aišku. O va apie ūkį reikėtų pakalbėti plačiau.

Iš tiesų jokio oficialaus ūkio mes neturim, ir ūkininkais nesame. Tačiau labai norėtume tokiais būti. Valdyti bent kelis hektarus ir iš to prisidurti pragyvenimui, arba net išgyventi... Prisibijau taip radikaliai net svajoti. Visgi, tuose savo keliolikoje arų šiek tiek auginam ir planuojam auginti dar daugiau. Nors kraustantis mano planai buvo turėti futbolo aikštelės tipo veją ir galbūt pasisodinti kokią salotą (netgi palikimu gautus bijūnus negailestingai iškasiau, kad žinotumėt kaip man dabar dėl to apmaudu...), šiai dienai ir kuo toliau tuo labiau suprantu, kad mano "draivas" yra augalai, įvairios daržovės, vaiskrūmiai ir vaismedžiai. Jei Jums dar dramatizmo negana, tai galiu kukliai pridurti, kad mečiau "baltą darbą" viename Lietuvos universitete ir išėjau dirbti į medelyną. Va čia tai kaifuoju! Toks jausmas, lyg dirbtum savo svajonių shopping centre :) Taigi, per pusmetį naujame darbe spėjau išpirkti visas gervuoges, 20 šilauogių krūmų, dar daugiau aviečių, obelų, vyšnių, slyvų, ką jau kalbėti apie gėles ir dekoratyvinius augalus. Apie algos likutį nekalbėsiu :) Bet, atsižvelgiant į mano norus - tai yra labai labai maži mąstai, nes noro tai OHOHO!

Turiu polinkį išsiplėsti, todėl čia stengsiuos pristabdyti. Taigi, esmė ta, kad mes savo sode nebeplanuojam turėti futbolo aikštyno, tačiau stengtis kuo minimalesnėmis sąnaudomis išnaudoti žemę augalų auginimui. Šį kartą mūsų planuose - dar 80 šilauogių sodinukų pasodinimas, nes šilauogė yra GĖRIS. Ji skani, ką jau kalbėti apie sveikatingumą, bet labiausiai mane žavi jos sodinimas - iš visų augalų pasodinti šilauogę tai tarsi atbūti jogos treniruotę. Kadangi jų šiek tiek esu sodinus ir daug apie tai skaičius ir rašius, pažadu kitą post'ą apie tai ir padaryti, net nuotraukų įkelti :) Beje, kaip seksis mums dar tiek šilauogių pasodinti, turbūt bus šio blog'o atspirties taškas, kadangi planuojame tai daryti mūsų šlaite. Stačiame šlaite. Minimaliomis sąnaudomis. Kvepia drama? :)

Ir paskutinis sakinys - aš čia ketinu rašyti įvairiomis temomis, bet visos jos turės bendrą ašį. Tai augalai. Jau "prikepiau" daug darytų uogienių nuotraukų, planuoju pasidalinti ir darbe sukaupta medžiaga bei rodyti, kaip mums sekasi su tuo šlaito ūkio formavimu. Linkiu sau sėkmės :)

Ir tikrai paskutinis sakinys - šiandien sužinojau, kad įstojau į "Želdynų dizaino" studijas, o tai reiškia, kad būsiu studentė trečią kartą!!!! (belieka pridurti, kad neišvengiamai kažką parašysiu ir iš studijų medžiagos) :)

Linkėjimai,
Ieva